83-iojo Venecijos kino festivalio, kuris prasidės jau rugsėjo 2 d., „Venice Immersive“ konkursinėje programoje bus rodomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio filmas „Gėdos akys“ (angl. „Eyes of Shame“).

Tai animacinis virtualiosios realybės filmas, pasakojantis problemiškos 14-metės mergaitės istoriją ir leidžiantis žiūrovui leistis į kelionę po jos vidinį pasaulį. Filmo idėjos autorius, režisierius ir prodiuseris Tomas Tamošaitis šį kūrinį kūrė beveik 10 metų, o jo sumanytas vizijas įgyvendino animatoriai iš Europos, Meksikos ir Japonijos.

Į „Venice Immersive“ programą šiais metais atrinkti 68 projektai iš 26 šalių, o 30 projektų, tarp jų ir „Gėdos akys“, dalyvauja konkursinėje programoje.

„Kai telefone pamačiau laišką iš Venecijos, atidarinėjau jį labai lėtai. Galvojau, kaip reikės susitvarkyti su atsakymu ne. Bet atsakymas buvo taip. Kai norėjau dar kartą perskaityti kvietimą, telefonas jau buvo užsirakinęs ir staiga nebegalėjau prisiminti jo kodo. Bandžiau tol, kol telefonas pranešė, kad liko tik trys bandymai“, – pasakoja Tomas Tamošaitis.

Filmas „Gėdos akys“ kviečia įsitraukti į paauglės, vardu Beakė, mintis ir susimąstyti, kiek gėdos formų mus persekioja nuo vaikystės. Žiūrovas priverčiamas suabejoti, kur mergaitės įsivaizduojamos baimės, o kur – jos išgyventa realybė. Šiame filme žiūrovas neužsibūna vienoje pozicijoje. Kartais įsikūnija į pagrindinės herojės kūną, žiūri jos akimis, liečia jos rankomis, o kartais stebi viską iš šalies.

„Mane domina, kaip stipriai gėda gali mus veikti to net nepastebint. Tarsi žinome, kas yra gėda. Ir vis tiek dažnai neįsisąmoniname, kaip giliai ji mumyse įsišaknijusi. Kaip ji formuoja mūsų pasirinkimus ir gyvenimus, kaip sunku jos atsikratyti. Žmogaus, gyvenančio gėdos šešėlyje, pasaulis pilnas jį stebinčių akių. Nėra kur nuo jų pabėgti. Visą laiką nešiojiesi su savimi tų akių žvilgsnio svorį“, – sako režisierius Tomas Tamošaitis.

Virtualiosios realybės filmas „Gėdos akys“ – tai Lietuvos studijos „Afterimage“, Prancūzijos studijos „Insomniak“ ir Kroatijos studijos „Minya Film and Animation“ bendros gamybos projektas. Filmo režisierius – Tomas Tamošaitis, scenarijaus autoriai – Tomas Tamošaitis ir Emmanuel Rouglan, dailininkė ir pagrindinė animatorė – Skirmanta Jakaitė, 3D personažų ir aplinkos modeliuotojas – Arminas Didžiokas, kompozitorius – Jonas Jurkūnas, garso dizaineris – Vygintas Kisevičius, pagrindinis programuotojas – Loïc Allart.

Filmo lietuvišką versiją įgarsino aktoriai Nelė Savičenko, Matas Sigliukas ir Kamilė Petruškevičiūtė. Pagrindinį mergaitės Beakės vaidmenį įgarsino Upė Tamošauskaitė. Filmas taip pat turi anglų ir prancūzų kalbų versijas.

Trumpas filmo aprašymas:

Lėkštėje – virtas kiaušinis. Pažįstami garsai. Įprasti žodžiai. Problemiškų paauglių ligoninė. Žiūrovas – panardintas į keturiolikmetės Beakės mintis. Seselė bando priversti mergaitę suvalgyti kiaušinį, praeities prisiminimai ima veržtis į realybę. Nešamas fragmentiškos Beakės minčių tėkmės, žiūrovas keliauja tarp ligoninės kasdienybės ir jos vaikystės fragmentų.

Venecijos kino festivalį organizuoja Venecijos bienalė („La Biennale di Venezia“). Tai seniausias pasaulyje kino festivalis, kurį 1932 m. įkūrė grafas Giuseppe Volpi. Renginys vyksta kasmet rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje Venecijos miesto Lido saloje, Italijoje. Filmai rodomi istoriniame „Palazzo del Cinema“ ir kituose gretimuose kino teatruose. „Venice Immersive“ programa vyksta saloje Lazzaretto Vecchio, greta Lido salos. Šis renginys yra vienas prestižiškiausių kino festivalių pasaulyje, o šiuo metu jam vadovauja Alberto Barbera.

Šiemet festivalis vyks nuo 2026 m. rugsėjo 2 d. iki 12 d.

Po premjeros Venecijos kino festivalyje filmą „Gėdos akys“ bus galima pamatyti ir Lietuvoje animacijos ir vaizdo žaidimų festivalyje „Blon“ ir festivalyje „Nepatogus kinas“.

Virtualiosios realybės animacinis filmas „Gėdos akys“ yra finansuojamas Lietuvos kino centro, Prancūzijos nacionalinio fondo CNC, Prancūzijos regioninio fondo „Pictanovo“ ir Kroatijos audiovizualinio centro.